Darbo stebėjimo vizitas Italijoje padovanojo
ne tik neišdildomų įspūdžių, naujų draugų, bet ir buvo gausus gerosiomis
praktikomis, kuriomis vėliau dalijomės su mokytojų ir pagalbos mokiniui
specialistų kolektyvu. Per savaitę laiko aplankėme daugiau kaip 10 mokyklų,
kurių kiekvienoje susitikimą pradėdavome nuo pokalbio apie tos mokyklos darbo
specifiką, apžiūrėdavome mokyklos erdves, vėliau stebėdavome pamokas, o
galiausiai kartu su kolegomis iš Italijos ir Ispanijos susirinkdavome į
diskusiją aptarimui to, ką matėme, dalindavomės gerosiomis patirtimis. Pačioje
pirmoje aplankytoje mokykloje skyrėme laiko aptarti Italijos, Ispanijos ir
Lietuvos švietimo sistemas. Kalbėjomės apie panašumus ir skirtumus, kaip tam
tikrus vadybinius švietimo sistemos aspektus lemia šalies istorija, kultūra,
geografinė padėtis ir t.t.
Įdomu buvo tai, kad Italijoje
ikimokyklinio ugdymo įstaigą gali lankyti vaikai nuo 6 mėnesių. Patys mažiausieji mokosi pagal tam
tikrus principus, panašius į Montessori metodiką. Daug dėmesio skiriama
įvairiems pojūčiams, tyrinėjimui. Pamokėlių / veiklų temos gimsta iš to, kas
įdomu vaikams. Visuose darželiuose gausu bendro naudojimosi erdvių, kuriose
mokomasi, žaidžiama, leidžiamas laisvas laikas. Visi ikimokyklinukai (išskyrus
kūdikius) valgo bendroje valgykloje. Norintys miegoti pietų miegelio, per
pietus keliauja į sporto salę, kurioje jau laukia laikinos lovelės, skirtos
mažųjų poilsiui.
Baigę lankyti darželį, mokiniai
keliauja tiesiai į 1-ąją klasę (nėra priešmokyklinio ugdymo) ir pradinis
ugdymas trunka iki 11 metų, t.y. iki 5 klasės. Pradinis ugdymas grįstas
galimybėmis mokymuisi per tyrinėjimą, daug dėmesio skiriama bendrųjų
kompetencijų tobulinimui, vaikai visuomet dirba grupėse, komandose. Kiekvienoje
klasėje, jeigu joje yra mokinys turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, dirba
specialusis pedagogas, atsižvelgiant į diagnozę - mokytojo padėjėjas ar
asistentas, mokinio padėjėjas kalbai (jeigu mokosi imigrantas). Mokomasi gana
aktyviai, nuolat pereinant prie vis kitų veiklų ir galima pastebėti, jog su specialistų pagalba įtraukusis ugdymas
vyksta labai sklandžiai – visi mokiniai pajėgūs efektyviai dalyvauti pamokoje,
pasiekti klasei iškeltus ar individualius mokymosi tikslus. Įspūdį paliko
metodas klasės drausmei palaikyti. Mokytoja laiks nuo laiko ant stalo padėdavo korteles,
informuojančias kaip grupelei sekasi dirbti, pvz. „Dirbate per garsiai“, „Jums
puikiai sekasi“ ir t.t. Mokiniai reaguodavo į kortelės turinį, atitinkamai
koreguodavo elgesį. Įdomu buvo ir tai, kad daugumoje pradinių mokyklų galima
pastebėti plakatus, kuriuose yra nurodyti pasisveikinimo būdai ir mokinys
atėjęs į mokyklą pats sprendžia kaip pasisveikinti su savo mokytoju: paspausti
ranką, duoti „penkis“, apsikabinti ir t.t.
Kiekvienoje klasėje yra taisyklės, susitarimai dėl mokinių vykdomų
pareigų, kurios kas savaitę ar dvi yra keičiamos. Taip pat daugumoje klasių
galima rasti plakatą, kuris pagamintas visų mokinių dirbant drauge ir jame
atsispindi klasės šūkis, pvz. „Mes visi tokie skirtingi, bet kartu esame puiki
komanda.“. Įtraukusis ugdymas puikiai atsispindi muzikiniame ugdyme, kuomet
kiekvienas vaikas groja pagal savo gebėjimus ir galimybes tam tikru
instrumentu. Iš pažiūros sunku atrinkti, kuris mokinys turi specialiųjų ugdymosi
poreikių, nes visi jie puikiai integruojasi į organizuojamas veiklas.
Kiekvienas rytas pradinukams prasideda pasakos ar kito grožinio literatūros
kūrinio skaitymu. Tą daro italų literatūros mokytojas, o mokiniai paprastai
susėda ratu, klausosi. Dalyje mokyklų grožinės literatūros skaitymo valandėlės
vedamos su vaidybiniais elementais, įtraukiant į mokinius į vaidinimą /
skaitymą. Tokių mokymosi metodų taikymas neabejotinai didina vaikų
susidomėjimą, įsitraukimą, žadina smalsumą. Dauguma mokyklos erdvių užpildytos
mokinių darbais, parodomis, poilsio zonomis. Dalyje mokyklų erdvės lauke
mokinių poilsiui įrengtos pasitelkiant mokyklos bendruomenę. Į mokyklos
gyvenimą stengiamasi įtraukti ne tik kiekvieną mokinį, bet tėvelius, senelius,
įvairius socialinius partnerius. Kuriamos žaliosios erdvės, t.y. įvairios
lysvelės, erdvės su vazonais ar erdvės kitais kūrybiškais būdais pritaikytos
mokinių norimiems augaliukams auginti. Pačios mokomųjų dalykų klasės /
kabinetai įrengti labai paprastai, tačiau kiekviename jų gali rasti išmaniąją
lentą. Įdomu buvo tai, kad erdvės koridoriuose pritaikytos mokinių tėvų
priėmimui, o juose niekur nepastebėsi spintelių mokinių daiktams susidėti, t.
y. visur tėra paprastos kabyklos. Stengiamasi kurti pasitikėjimo vieni kitais
bendravimo kultūrą. Buvo labai įdomu stebėti pamokas dvikalbio ugdymo
mokykloje, kurios išskyrė taikomų metodų gausa, mokinių įtrauktimi laisvai
pasirenkant kaip atlikti tam tikrus darbus. Beje tai buvo bene vienintelė
mokykla, į kurią mokiniai būna atvežami. Visos kitos aplankytos mokyklos buvo
skirtos tos vietos, kurioje ji yra vaikams. Italams ypatingai svarbu, kad
mokykla (švietimas) būtų arti namų. Pvz.
vienoje mokykloje, kurioje pristigo erdvės mokiniams mokytis, laikinai buvo
pastatyti moduliniai nameliai, kol mokyklai bus pastatytas priestatas, t.y.
vaikai nebuvo nukreipiami mokytis į kitą mokyklą.
Dauguma pagrindinių, vidurinių
mokyklų turi pasirinkusios tam tikrą kryptį ir šalia dalykinio ugdymo daug
dėmesio skiria menams ar kalbiniam ugdymui. Labai svarbi nuostata ta, kad
nebūtinai mokinys užaugęs ir toliau skambins tam tikru mokykloje pasirinktu muzikos
instrumentu, tačiau būtent mokymasis juo groti praturtina bendrąjį ugdymą, daro
įtaką mokinio bendriesiems gebėjimams, asmeninėms savybėms. Buvo be galo įdomu klausytis
meninę kryptį pasirinkusių mokyklų orkestrų, kurių koncertuose buvo įtrauktas
kiekvienas mokinys, pagal gebėjimus pasirinkęs muzikinį instrumentą ar rolę
renginyje. Mokyklų erdvės išpuoštos mokinių darbais, labai įdomia sienų tapyba.
Istorijos kabinetuose pastebėjome mokinių gamintas laiko juostas, atspindinčias
atitinkamu laikotarpiu vykusius svarbiausius įvykius. Gamtos mokslų kabinetai gausūs
įvairiais mokinių darbais, kuriuos galima panaudoti interaktyviam mokymuisi,
pvz. švirkštų ir vamzdelių pagalba stebėti kaip „kraujagyslėse teka kraujas“.
Dauguma Italijos mokyklų yra
pavadintos to krašto labui daug nuveikusio žmogaus vardu ir pavarde. Italai
mato tame prasmę, teigdami, jog jaunimui ypatingai šiais laikais labai reikia
autoritetų, kurių pėdomis galėtų sekti, kurie įkvėptų ir skatintų norą mokytis.
Taip pat mokyklos gana gerai išnaudoja to krašto išskirtinumus. Tarkime licėjus
Melotti, esantis Cantu miestelyje garsėjančiame medžio drožyba, daug dėmesio
skiria meno dirbinių gamybai iš medžio. Mokyklos muziejus gausus mokinių darbų,
atspindinčių ne tik pačio licėjaus, bet ir miestelio išskirtinumą. Lankymosi
laikotarpiu, mokyklos biblioteką, kuri leidinių gausa buvo panaši į miesto ar
šalies biblioteką, puošė buvusių mokinių darbų paroda, kuri atspindėjo, jog
šioje mokykloje užaugo jaunieji talentai, šiandieną puikiai įsitvirtinę darbo
rinkoje.
Italija taip pat paliko didelį įspūdį
savo kraštovaizdžiais, muziejais, meno kūriniais, bendra šalies kultūra,
svetingumu. Neabejotinai norėsis dar sugrįžti!
Alytaus Šaltinių progimnazijos direktorė
Evelina Žukauskienė
Darbo stebėjimo mobilumas Italijoje 2024 m.- pristatymas