Darbo stebėjimo mobilumas Italijoje

 


Darbo stebėjimo vizitas Italijoje padovanojo ne tik neišdildomų įspūdžių, naujų draugų, bet ir buvo gausus gerosiomis praktikomis, kuriomis vėliau dalijomės su mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kolektyvu. Per savaitę laiko aplankėme daugiau kaip 10 mokyklų, kurių kiekvienoje susitikimą pradėdavome nuo pokalbio apie tos mokyklos darbo specifiką, apžiūrėdavome mokyklos erdves, vėliau stebėdavome pamokas, o galiausiai kartu su kolegomis iš Italijos ir Ispanijos susirinkdavome į diskusiją aptarimui to, ką matėme, dalindavomės gerosiomis patirtimis. Pačioje pirmoje aplankytoje mokykloje skyrėme laiko aptarti Italijos, Ispanijos ir Lietuvos švietimo sistemas. Kalbėjomės apie panašumus ir skirtumus, kaip tam tikrus vadybinius švietimo sistemos aspektus lemia šalies istorija, kultūra, geografinė padėtis ir t.t.

Įdomu buvo tai, kad Italijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigą gali lankyti vaikai nuo  6 mėnesių. Patys mažiausieji mokosi pagal tam tikrus principus, panašius į Montessori metodiką. Daug dėmesio skiriama įvairiems pojūčiams, tyrinėjimui. Pamokėlių / veiklų temos gimsta iš to, kas įdomu vaikams. Visuose darželiuose gausu bendro naudojimosi erdvių, kuriose mokomasi, žaidžiama, leidžiamas laisvas laikas. Visi ikimokyklinukai (išskyrus kūdikius) valgo bendroje valgykloje. Norintys miegoti pietų miegelio, per pietus keliauja į sporto salę, kurioje jau laukia laikinos lovelės, skirtos mažųjų poilsiui.

Baigę lankyti darželį, mokiniai keliauja tiesiai į 1-ąją klasę (nėra priešmokyklinio ugdymo) ir pradinis ugdymas trunka iki 11 metų, t.y. iki 5 klasės. Pradinis ugdymas grįstas galimybėmis mokymuisi per tyrinėjimą, daug dėmesio skiriama bendrųjų kompetencijų tobulinimui, vaikai visuomet dirba grupėse, komandose. Kiekvienoje klasėje, jeigu joje yra mokinys turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, dirba specialusis pedagogas, atsižvelgiant į diagnozę - mokytojo padėjėjas ar asistentas, mokinio padėjėjas kalbai (jeigu mokosi imigrantas). Mokomasi gana aktyviai, nuolat pereinant prie vis kitų veiklų ir galima pastebėti,  jog su specialistų pagalba įtraukusis ugdymas vyksta labai sklandžiai – visi mokiniai pajėgūs efektyviai dalyvauti pamokoje, pasiekti klasei iškeltus ar individualius mokymosi tikslus. Įspūdį paliko metodas klasės drausmei palaikyti. Mokytoja laiks nuo laiko ant stalo padėdavo korteles, informuojančias kaip grupelei sekasi dirbti, pvz. „Dirbate per garsiai“, „Jums puikiai sekasi“ ir t.t. Mokiniai reaguodavo į kortelės turinį, atitinkamai koreguodavo elgesį. Įdomu buvo ir tai, kad daugumoje pradinių mokyklų galima pastebėti plakatus, kuriuose yra nurodyti pasisveikinimo būdai ir mokinys atėjęs į mokyklą pats sprendžia kaip pasisveikinti su savo mokytoju: paspausti ranką, duoti „penkis“, apsikabinti ir t.t.  Kiekvienoje klasėje yra taisyklės, susitarimai dėl mokinių vykdomų pareigų, kurios kas savaitę ar dvi yra keičiamos. Taip pat daugumoje klasių galima rasti plakatą, kuris pagamintas visų mokinių dirbant drauge ir jame atsispindi klasės šūkis, pvz. „Mes visi tokie skirtingi, bet kartu esame puiki komanda.“. Įtraukusis ugdymas puikiai atsispindi muzikiniame ugdyme, kuomet kiekvienas vaikas groja pagal savo gebėjimus ir galimybes tam tikru instrumentu. Iš pažiūros sunku atrinkti, kuris mokinys turi specialiųjų ugdymosi poreikių, nes visi jie puikiai integruojasi į organizuojamas veiklas. Kiekvienas rytas pradinukams prasideda pasakos ar kito grožinio literatūros kūrinio skaitymu. Tą daro italų literatūros mokytojas, o mokiniai paprastai susėda ratu, klausosi. Dalyje mokyklų grožinės literatūros skaitymo valandėlės vedamos su vaidybiniais elementais, įtraukiant į mokinius į vaidinimą / skaitymą. Tokių mokymosi metodų taikymas neabejotinai didina vaikų susidomėjimą, įsitraukimą, žadina smalsumą. Dauguma mokyklos erdvių užpildytos mokinių darbais, parodomis, poilsio zonomis. Dalyje mokyklų erdvės lauke mokinių poilsiui įrengtos pasitelkiant mokyklos bendruomenę. Į mokyklos gyvenimą stengiamasi įtraukti ne tik kiekvieną mokinį, bet tėvelius, senelius, įvairius socialinius partnerius. Kuriamos žaliosios erdvės, t.y. įvairios lysvelės, erdvės su vazonais ar erdvės kitais kūrybiškais būdais pritaikytos mokinių norimiems augaliukams auginti. Pačios mokomųjų dalykų klasės / kabinetai įrengti labai paprastai, tačiau kiekviename jų gali rasti išmaniąją lentą. Įdomu buvo tai, kad erdvės koridoriuose pritaikytos mokinių tėvų priėmimui, o juose niekur nepastebėsi spintelių mokinių daiktams susidėti, t. y. visur tėra paprastos kabyklos. Stengiamasi kurti pasitikėjimo vieni kitais bendravimo kultūrą. Buvo labai įdomu stebėti pamokas dvikalbio ugdymo mokykloje, kurios išskyrė taikomų metodų gausa, mokinių įtrauktimi laisvai pasirenkant kaip atlikti tam tikrus darbus. Beje tai buvo bene vienintelė mokykla, į kurią mokiniai būna atvežami. Visos kitos aplankytos mokyklos buvo skirtos tos vietos, kurioje ji yra vaikams. Italams ypatingai svarbu, kad mokykla (švietimas)  būtų arti namų. Pvz. vienoje mokykloje, kurioje pristigo erdvės mokiniams mokytis, laikinai buvo pastatyti moduliniai nameliai, kol mokyklai bus pastatytas priestatas, t.y. vaikai nebuvo nukreipiami mokytis į kitą mokyklą.

Dauguma pagrindinių, vidurinių mokyklų turi pasirinkusios tam tikrą kryptį ir šalia dalykinio ugdymo daug dėmesio skiria menams ar kalbiniam ugdymui. Labai svarbi nuostata ta, kad nebūtinai mokinys užaugęs ir toliau skambins tam tikru mokykloje pasirinktu muzikos instrumentu, tačiau būtent mokymasis juo groti praturtina bendrąjį ugdymą, daro įtaką mokinio bendriesiems gebėjimams, asmeninėms savybėms. Buvo be galo įdomu klausytis meninę kryptį pasirinkusių mokyklų orkestrų, kurių koncertuose buvo įtrauktas kiekvienas mokinys, pagal gebėjimus pasirinkęs muzikinį instrumentą ar rolę renginyje. Mokyklų erdvės išpuoštos mokinių darbais, labai įdomia sienų tapyba. Istorijos kabinetuose pastebėjome mokinių gamintas laiko juostas, atspindinčias atitinkamu laikotarpiu vykusius svarbiausius įvykius. Gamtos mokslų kabinetai gausūs įvairiais mokinių darbais, kuriuos galima panaudoti interaktyviam mokymuisi, pvz. švirkštų ir vamzdelių pagalba stebėti kaip „kraujagyslėse teka kraujas“.

Dauguma Italijos mokyklų yra pavadintos to krašto labui daug nuveikusio žmogaus vardu ir pavarde. Italai mato tame prasmę, teigdami, jog jaunimui ypatingai šiais laikais labai reikia autoritetų, kurių pėdomis galėtų sekti, kurie įkvėptų ir skatintų norą mokytis. Taip pat mokyklos gana gerai išnaudoja to krašto išskirtinumus. Tarkime licėjus Melotti, esantis Cantu miestelyje garsėjančiame medžio drožyba, daug dėmesio skiria meno dirbinių gamybai iš medžio. Mokyklos muziejus gausus mokinių darbų, atspindinčių ne tik pačio licėjaus, bet ir miestelio išskirtinumą. Lankymosi laikotarpiu, mokyklos biblioteką, kuri leidinių gausa buvo panaši į miesto ar šalies biblioteką, puošė buvusių mokinių darbų paroda, kuri atspindėjo, jog šioje mokykloje užaugo jaunieji talentai, šiandieną puikiai įsitvirtinę darbo rinkoje.

Italija taip pat paliko didelį įspūdį savo kraštovaizdžiais, muziejais, meno kūriniais, bendra šalies kultūra, svetingumu. Neabejotinai norėsis dar sugrįžti!

Alytaus Šaltinių progimnazijos direktorė

Evelina Žukauskienė

Darbo stebėjimo mobilumas Italijoje 2024 m.- pristatymas